Pavojingu visuomenei recidyvistu pripažinto, daug kartų teisto Andriaus istorija: aš nežinojau, kas yra meilė

Vilkaviškio rajone esančio „Gerų pokyčių centro“ savanoris Andrius Kovaliovas dabar naują gyvenimą pradeda kurti tiems, kurie ieško pagalbos dėl alkoholizmo ar narkotikų. Tačiau kelias, kurį teko nueiti pačiam Andriui, vedė per smurtą, pyktį, nusikaltimus, nemeilę, įkalinimo įstaigas.

Andrius kilęs iš Jonavos rajono, čia prabėgo jo vaikystė, čia išmoktos ir pirmosios skaudžios gyvenimo pamokos. Čia, Jonavos rajone, III Būdų kaimo miškuose formavosi jo vertybės. Ir supratimas, kad gyvenime reikia kovoti, o kovos priemonės nėra svarbios.

Namuose – girtas patėvis

„Mūsų šeimoje buvo aštuoni vaikai. Aš buvau vyriausias. Patėvis kurį laiką dirbo miškų ūkyje, bet nevengdavo alkoholio. Namuose nuolat laikydavo braškę, kur bidonuose buvo užraugiamos cukrus ir mielės.

Vaikščiodavo apsvaigęs nuo alkoholio. Atėjo laikas, kai tie kiekiai buvo labai dideli, ir jie su mama nesirūpino manimi taip, kaip reikėjo“, – taip, paprašytas prisiminti savo vaikystę, kalba Andrius.

Kokie mes bebūtume žmonės, patys savo viduje nusprendžiame, ar darysime bloga, ar gera. Dievas tikrai žmogui turi ateitį ir planą.

Būdamas antroje ar trečioje klasėje dėl sudėtingo būdo vaikas buvo išvežtas į Kauną, kaip sako pats, į kažkokią valdišką įstaigą.

Tačiau niekas nesikeitė. „Nors man patėvis liepdavo mokytis, bet jo spaudimas buvo per smurtą. Galiausiai dėmesio iš tėvų pusės visai sumažėjo, ir aš ėmiau elgtis taip, kaip noriu“, – kalbėjo pašnekovas.

Paauglys smurtaudavo mokykloje

Netruko ateiti paauglystė, o kartu ja daugėjo problemų. Nuo Andriaus kentėjo ir jo klasiokai, jis iš vaikų atiminėdavo daiktus, pinigus, baugindavo, reketuodavo.

Nesusitvarkydami su paaugliu, mokytojai siūlė jį apgyvendinti specialiame internate.

„Aš mokykloje buvau keliantis pavojų. Nesiskaitydavau su mokytojais, per pamokas tyčiodavausi.

Jonavos vaikų teisių specialistai atvažiuodavo pas tėvus, siūlydami mane vežti į internatą. Bet aš jau buvau vyresnis, jaučiau atsakomybės jausmą. Supratau, kad jei išvažiuosiu į internatą, tėvai gers, o mano broliai ir sesės bus neaprūpinti, neturės ko valgyti. Tad aš visapusiškai stengiausi išlikti namuose, nors mano elgesys vis blogėjo.

Supratau, kad jei išvažiuosiu į internatą, tėvai gers, o mano broliai ir sesės neturės ko valgyti.

Ar mylėjau brolius ir seseris? Ne, aš tada nežinojau, kas yra meilė. Buvo tik suvokimas, kad jei tėvai gers, jie neturės ko valgyti“, – prisiminė Andrius.

Patėviui pirkdavo cigaretes ir alkoholį

Maisto į namus Andrius atnešdavo iš mokyklos valgyklos: bandelių, bananų.

„Buvo nemokamas maitinimas mokykloje, tai ir nešdavau namo. Grįždamas iš pamokų rinkdavau butelius, aliuminį, varį vogdavau, eidavau malkų pakapoti, į mišką važiuodavau.

Įvairiais būdais bandydavau išsiversti, ką nors nupirkti tiek broliams, sesėms, tiek patėviui cigarečių, alaus. Visai šeimai maisto“, – pasakojo A.Kovaliovas.

Patėviui cigaretes ir alkoholį Andrius pirkdavo todėl, kad šis nemuštų.

„Kad galėčiau be baimės grįžti namo. Visada bijodavau, nes, jei grįždavau vėliau, patėvis girtas spardydavo, daužydavo, statydavo į kampą“, – prisiminė pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr. /VšĮ „Gerų pokyčių centras“ savanoris Andrius Kovaliovas

Asmeninio archyvo nuotr. /VšĮ „Gerų pokyčių centras“ savanoris Andrius Kovaliovas

Pardavėjai liepė atiduoti pinigus

Žymės ir patirtys vaikystėje bei paauglystėje niekur nedingo, o nusikaltimai – sunkėjo.

Kiek kartų yra teistas, Andrius ir pats gerai neprisimena: devynis, o gal dešimt. Tarp jo padarytų nusikaltimų – vagystės, plėšimai, svetimo turto pasisavinimas, ginkluotas plėšimas, kūno sužalojimas.

Vyras pasakoja, kad paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas, kai, ginkluotas peiliu, norėjo apiplėšti parduotuvę Jonavoje. Tuo metu jis buvo išėjęs iš kalėjimo ir sukūręs šeimą.

Vartojau alkoholį, ir iš žmonos girdėdavau moralus, kad vyras turi atnešti pinigus į namus.

„Įrėmiau peilį pardavėjai į kaklą, laikiau jį ir liepiau atidaryti kasą, atiduoti pinigus. Dar smurtavau, sumušiau ją. Kodėl? Gyvenau šeiminį gyvenimą, bet palaidą. Vartojau alkoholį, ir iš žmonos girdėdavau moralus, kad vyras turi atnešti pinigus į namus. Dar vogdavau, kad turėčiau už ką gerti.

Tada neturėjau pinigų ir mąsčiau, kad reikia pavogti stambią pinigų sumą, ir tada kažkas keisis“, – pasakojo A.Kovaliovas.

Netrukus jis buvo sulaikytas. Už šį nusikaltimą teismas jam skyrė pusketvirtų metų nelaisvės, o bausmę Andrius turėjo atlikti Marijampolėje, griežtojo režimo pataisos namuose.

„Mane pripažino visuomenei pavojingu recidyvistu, kad aš esu nepakeičiamas žmogus“, – sakė Andrius.

Pataisos namuose patyrė prievartą

Šiuo metu Andrius yra vedęs, tai – antroji jo santuoka. Pirmąjį kartą jis susituokė atlikdamas bausmę, vėliau gyveno šeimoje jau išėjęs iš kalėjimo, o neturkus – vėl sėdo. Tada, kai iš kalėjimo išėjo už paskutinį savo nusikaltimą, išsiskyrė.

Visgi pokyčiai jauno vyro viduje buvo prasidėję jau anksčiau, dar atliekant bausmę už ankstesnį nusikaltimą.

„Kai po šio nusikaltimo – badymo apiplėšti parduotuvę – atvažiavau į Marijampolę, turėjau daug pažinčių, gyvenau ten, kaip norėjau.

Kaip kiekvienas žmogus, turėjau šeimos narius, bet šie nebuvo linkę rašyti laiškų ir man bent jau taip padėti. Nekalbu apie finansinę situaciją, kai patyriau didžiulį atmetimą. Nei mama, nei sesuo, kuri yra penkeriais metais jaunesnė, nerašė laiškų. Broliai ir seserys buvo vaikų namuose“, – kalbėjo Andrius.

Gyvenimas įkalinimo įstaigoje, sako Andrius, buvo nuolatinė kova. Jis buvo kupinas pykčio, skausmo, nusikaltimų, prievartos.

„Esu patyręs ir fizinę, ir lytinę prievartą“, – kalbėjo jaunas vyras.

„Mačiau save kūdikį, įlipusį į balą šešerių metų berniuką“

Vieną dieną į Marijampolės pataisos namus atvyko nedidelė grupė žmonių, kurie kalbėjo apie tikėjimą. „Aš pajutau, kad turiu ten būti“, – prisiminė Andrius.

„Tą dieną aš klausiausi vieno iš atvykusių vyrų, kuris pasakojo apie savo gyvenimą, kad daugiau kaip 10 metų buvo įkalinimo įstaigose. Klausiausi jo ir jaučiausi tarsi nuogas. Man buvo labai gėda“, – sakė pašnekovas.

Tarp atvykusių į įkalinimo įstaigą svečių buvo Viorelas ir Eglė Visockai, „Gerų pokyčių centro“ įkūrėjai.

Besiklausydamas atvykusių žmonių pasakojimų, Andrius sako pajutęs keistą jausmą: pamatęs prieš save stovintį vyrą ir pajutęs į save tarsi tekant meilės upę.

Klausausi jo ir jaučiausi tarsi nuogas. Man buvo labai gėda.

„Ji tekėjo į mano kūną, širdį, mačiau save kūdikį, įlipusį į balą šešerių metų berniuką, kuris šokinėjo baloje ir linksminosi. Supratau, kad Dievas yra priešais mane ir jis rodo man meilę“, – apie savo vidines permainas kalbėjo Andrius.

Laisvėje gyventi nesisekė

Tąkart, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, vyras bandė gyventi kitokį gyvenimą, o jo dienose atsirado Šventasis raštas.

„Kai išėjau iš įkalinimo įstaigos, turėjau žmoną. Tačiau laisvėje man nesisekė.

Mus su žmona labai skyrė tai, kad kalėjime aš gavau Dievo laisvę nuo cigarečių ir alkoholio, keiksmažodžių, smurto, masturbacijos, pornografijos, vagysčių ir viso palaido gyvenimo. Iki tol aš galvojau, kad taip gyventi yra normalu, kieta, nes vaikinui reikia kovoti, būti šustram. Tačiau man buvo sunku, nes žmona rūkė ir gėrė“, – pasakojo Andrius.

Jaunas vyras susirado darbą, ėmė dirbti, jį tenkino ir darbo sąlygos, ir atlyginimas. Tačiau išmokti asmeninio gyvenimo pamokas sekėsi sunkiau.

„Tuo metu mano suvokimas apie meilę buvo toks: jei moteris man duoda, tai reiškia, kad myli, jei neduoda – nemyli. Neturėjau informacijos, kas yra vyras ir moteris, ko reikia santuokoje.

Po daugiau kaip pusės metų vėl grįžau prie seno gyvenimo. Palikau Dievą, nustojau melstis, bendrauti su tais žmonėmis, kurie myli Dievą.

Mano gyvenimas sugriuvo, o vieną dieną Kaune, Savanorių prospekte, gulėjau po beržu, neturėdamas net kur gyventi.

Buvo mintis išvažiuoti į užsienį, ten vogti, plėšti. Dar norėjau nusižudyti, bet kadangi buvau tikintis, supratau, kad jei nusižudysiu – eisiu į pragarą“, – kalbėjo Andrius.

Naktimis liovėsi sapnuoti košmarus

Netrukus vyrą paliko žmona. Tačiau, kaip sako pats Andrius, Dievas jam turėjo savo planą ir buvo numatęs ateitį. A.Kovaliovas sulaukė pažįstamo žmogaus skambučio, pakvietusio grįžti pas Dievą.

Apsigyvenęs pas juos galiausiai naktimis pradėjau miegoti, nes iki tol nežinojau, kas yra miegas.

„Buvau labai stipriai pasimetęs. Paklusau to žmogaus balsui, kuris man pasakė grįžti. Mane priėmė Viorelo ir Eglės šeima. Šie žmonės daro didelius darbus.

Jie atsivežė mane į savo šeimą, savo namus, jie manęs neteisė ir nesmerkė.

Apsigyvenęs pas juos galiausiai naktimis pradėjau miegoti, nes iki tol nežinojau, kas yra miegas. Man sapnuodavosi košmarai, sapnuose mane smaugdavo, kišdavo į burną pirštus, kažkur krisdavau“, – pasakojo Andrius.

Kokie būsime – nusprendžiame patys

Andrius tapo savanoriu ir dabar padeda kitiems. Čia, Vilkaviškio krašte, bažnyčioje, jis susipažino ir su savo būsimąja žmona.

„Dabar esu antrą kartą vedęs. Mums gyvenime įtaką daro kažkokios aukštesnės jėgos, skausmas, patyrimas, pažeminimai, kurie mus nuveda ten, kur atsiduriame.

Todėl visų pirma mums reikia suvokti, ką darėme neteisingai. Kokie mes bebūtume žmonės, patys savo viduje nusprendžiame, ar darysime bloga, ar gera. Dievas tikrai žmogui turi ateitį ir planą“, – kalbėjo A.Kovaliovas.

Į pokyčių centrą atveda gyvenimo klystkeliai

 

Jau praėjo metai, kai Suvalkijos regione atsirado iš savanoriškų aukų išlaikoma VšĮ „Gerų pokyčių centras“, kur naują gyvenimą pradeda nuo alkoholizmo ir narkomanijos pavargę žmonės. Iš pradžių įstaiga veikė Jurgelių kaime, Pilviškių seniūnijoje, ir tik prieš kurį laiką išsikėlė į Tarprubežių kaimą netoli Kalvarijos.

Išgijimas paremtas ne vien religija

Centro įkūrėjas – Marijampolėje veikiančios bažnyčios „Lietuva Kristui“ pastorius Viorelas Visockas. Sekmininkų dvasininkas pats yra kilęs iš sostinės, tačiau į mūsų kraštus jį atvedė pašaukimas. Beje, pastorius yra vedęs vilkaviškietę Eglę, kuri jam padeda rūpintis paklydėliais. Šeima augina tris dukras.

Pasak pastoriaus, rūpintis nelaimingaisiais jį tarsi pastūmėjo Dievo ranka. Vilniuje V. Visockas tokių sutikdavo daug: kalbėdavo su jais, kviesdavo į pamaldas ir bandydavo atvesti į doros kelią. Tačiau viskas ėmė materializuotis tada, kai vienas pažįstamas pasiūlė nebrangiai išnuomoti Jurgeliuose turimą nuošalią sodybą. Tuomet tie, kas norėjo pakeisti savo gyvenimą, galėjo tai padaryti, atsiskyrę nuo miesto triukšmo ir pagundų, nuošaliai, gamtos apsuptyje. Ši vieta žmonėms tapo tarsi adaptacijos namais grįžtant į dorą gyvenimą.

Pirmuoju centro gyventoju tapo benamis Malvydas. Vyriškis aštuonerius metus gyveno Alytaus rajone, apleistoje degalinėje be langų ir durų. Maitinosi iš konteinerių ir nuolat gėrė. Vyrą pastebėjo tikybos mokytoja ir atvežė į reabilitacijos centrą, kur jį priglaudė pastorius. Vėliau ėmė rastis daugiau žmonių. Jie ateidavo, išeidavo. Veidai keitėsi. Tačiau pastaruoju metu „Gerų pokyčių centre“ nuolat gyvena penki žmonės. Trejetas jų – iš Vilkaviškio rajono. Visus į centrą atvedė klaidūs klystkeliai, bet vyrai čia pasiryžę atgimti naujam gyvenimui.

Išbrido pats ir gelbėja kitus

– Čia žmonės pradeda gyventi kitaip: yra sudaryta griežta dienotvarkė, visi dirba namų ūkio darbus, rūpinasi vieni kitais ir savo dvasiniu pasauliu. Nuolat studijuojame Naująjį Testamentą. Namų gyventojus prižiūri centro savanoris Andrius, – apie savo globotinius pasakojo V. Visockas.

Beje, Andrius į Viorelo rankas pateko… sėdėdamas kalėjime, būdamas vos aštuoniolikos. Dabar 27 metų vyras ne tik pats gyvena dorai, bet ir padeda atsitiesti kitiems.

– Augau alkoholikų šeimoje. Man reikėjo rūpintis savo broliais ir seserimis, tad vogiau, tempiau namo viską, kas tik buvo blogai padėta. Gerti pradėjau nuo 14 metų, 16 metų atsidūriau teisėsaugos akiratyje, o iki sulaukiau pilnametystės jau tris kartus buvau patekęs į kalėjimą. Visą tą laiką jaučiausi labai nelaimingas. Labiau norėjau būti kalėjime nei laisvėje, nes ten turėjau stogą virš galvos, savo lovą, garantuotą maistą. Tačiau jaučiausi niekingas ir nusivylęs gyvenimu, kol kartą Marijampolės kalėjime nuteistuosius aplankė Viorelas su žmona. Jie papasakojo mums daug dalykų apie Dievą ir tada aš supratau, jog noriu išsilaisvinti iš tokio gyvenimo, kokį gyvenau iki tol, – nuoširdžiai pasakojo Andrius.

Centro savanoris apie savo gyvenimą, paklydimus ir pakilimą pasakoja kiekvienam, kas tik nori girdėti. Jaunas vyras sakė, kad kelyje į pasveikimą teko atsisveikinti su jo nesupratusia ir kviečiančia gyventi taip, kaip ir iki tol, žmona. Marijampolėje Andrius rado tikinčią bei jį palaikančią moterį ir vedė. Dabar savanoris rūpinasi kitais savo likimo broliais.

„Gerų pokyčių centras“ tęsia veiklą Tarprubežių kaime, Kalvarijos savivaldybėje.

Išsilaiko iš aukų ir dosnių žmonių

Tiek gyvendami Jurgelių kaime, tiek naujuose adaptacijos namuose Tarprubežiuose vyrai stengiasi laikytis tų pačių taisyklių. Jiems sudarytos gana neblogos sąlygos, čia patys gyventojai gaminasi valgyti, tvarko savo buitį, meldžiasi. Mat be religijos kažin ar būtų įmanoma išsiversti. Paprastai skęstančiajam priklausomybėse reikia to šiaudo, į kurį įsikibęs jis galėtų išlipti iš traukiančio liūno. Dažniausiai tuo šiaudu tampa religija. Gijimas paremtas ir psichologinėmis bei socialinėmis programomis.

Pasak V. Visocko, reabilitacijos centre žmonės išmoksta gyventi be jokių priklausomybių. Čia draudžiama net rūkyti. Tad ateinantieji ieškoti prieglobsčio turi tvirtai apsispręsti.

Šiuo metu centre gyvena ir du jauni vyrai iš Vilniaus. Jau keli mėnesiai jie čia stiprina savo jėgas bei tikėjimą į geresnį gyvenimą.

– Čia būna visko: ir stebuklingų išgijimų, ir atkryčių. Žmonės ateina skirtingi. Su kiekvienu dirbame individualiai ir kviečiame prisijungti visus, kurie mano, kad jiems to reikia. Laukiame ir savanorių, ir šiaip geros valios žmonių, norinčių bei galinčių padėti. Vyrams čia visuomet trūksta drabužių, reikia malkų, maisto. Išsilaikome iš privačių aukų, paaukotų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir gerų žmonių dosnumo.

Pasiilgs pilviškiečių gerumo

Metus pragyvenę nuomojamoje sodyboje ir joje jau pripratę vyrai turėjo išsikraustyti, nes baigėsi sutartis su savininku. Prieš metus buvo sutarta, kad vėliau šią sodybą centras nusipirks. Tačiau atėjus sandorio laikui šeimininkas paprašė sumos, kokios viešoji įstaiga neturėjo. Teko ieškotis pigesnio būsto už turimą pinigų sumą. Jį pavyko rasti Kalvarijos savivaldybėje. Išsikraustę į kitą vietą, dabartinių adaptacijos namų gyventojai pasiilgsta nuošalumo ir gerų santykių su netoliese gyvenančiais žmonėmis.

– Jurgeliuose prabėgo jau visi metai, apsipratome, o aplinkiniai irgi suprato, kad jiems nekeliame jokio pavojaus. Pilviškių miestelis ir Jurgelių kaimas mus draugiškai priėmė. Tai buvo pirmieji nedrąsūs žingsniai, – pasakojo pastoriaus žmona Eglė Visockienė. – Mūsų vizija niekada nebuvo masiškumas, tik troškome padėti tiems, kuriems pagalba buvo reikalinga. Norime padėkoti nuostabiai Jurgelių kaimo bendruomenei ir Pilviškių seniūnui už draugiškumą, meilę, palaikymą. Prisiminsime kaimo gyventojus, kurie ant kojų besistojančius žmones pakviesdavo išgerti arbatos ir patys mielai visada padėdavo, užsukdavo į cepelinų balius. Gaila, kad turėjome visa tai palikti, bet šie žmonės liks mūsų širdyse. Dėkojame visiems, kurie supranta, kad kažkam ši tarnystė išgelbėjo gyvenimą.

Adaptacijos namai toliau tęsia veiklą Tarprubežių kaime. Tik kol kas didelio palaikymo iš vietos bendruomenės nesulaukia. Žmonių reakcijos – įvairios.

– Stengiamės bendrauti su kaimynais, į pokalbius su jais kviečiame specialistus. Tikimės, kad viskas bus gerai ir būsime suprasti, – vylėsi E. Visockienė.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

http://www.santaka.info/?sidx=52040

Kontaktai

VšĮ Gerų pokyčių centras
Įmonės kodas:  304793427
LT31 7044 0600 0821 4179

Vadovas Viorelas Visockas +370 674 19730
Pavaduotoja Eglė Visockienė +370 643 04013
Tarnautojas-savanoris Andrius Kovaliovas

Adresas
Gurbšilio kaimas, Vilkaviškio raj. Pilviškių sen.

Foto

Pagalbos namai žmonėms ,,Gerų pokyčių centras”.  Ačiū visiems, kurie drąsino pradėti šį darbą! Džiaugiamės pirmaisiais vaisiais, pirmaisiais gerais pokyčiais žmonių gyvenimuose. Ir viso to darbo negalėtume daryti be Jūsų! Todėl drąsinu jus prisidėti malda, daiktais ir finansais, kad mes pasiektume kuo daugiau žmonių. LT317044060008214179 VšĮ Gerų pokyčių centras

 

 

 

 

Parama centrui

Kviečiame Jus prisidėti prie VšĮ “Gerų pokyčių centras” veiklos finansiškai.

Mūsų nuolatines sąnaudas: išlaidos kurui, maistui, drabužiams, vitaminams, mokesčiai už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus.

Brangūs tautiečiai, raginame visus, kurių širdį palies Dievas, paaukoti centrui 1,2 proc., kuriuos valstybė leidžia skirti pasirinktai organizacijai. Forma fr0512 v.4

Kaip pildyti formą, galima pažiūrėti čia.
Tik duomenis į mūsų centro 🙂 pakeiskite.
VšĮ “Gerų pokyčių centras”
Paramos gavėjo numeris, arba indentifikacinis numeris  arba įmonės kodas, visur tas pats –  304793427
 

LT317044060008214179  VšĮ Gerų pokyčių centras